Tai pirmoji reali jau ne vienerius metus veikiančio virtualus leiblo bei dizaino studija Miasmah kompiliacija. Miasmah dažnai kuria Merck leiblo koverius, internetinės svetainės dizainą, būtent šiame leible prieš kelis metus pasirodė Miasmah kompiliacija. Galbūt todėl, kad Merck paskelbė apie netrukus ištiksinčią jų skaudžią mirtį Silva pasirodė ne merke, bet Miasmah. Tačiau, kuomet pamatai išties įspūdingą atlikėjų sąrašą detalės, kur ir kada tampa nebesvarbios, o visa tai išgirdus…
Ir, nors Silva buvo vienas įdomiausių bei tikrai didelių lūkesčių sukėlusių šių metų rinkinių, būrys Xhale draugų: Julien Neto, Deaf Center, Yasume, Marsen Jules, ruso Stud naujas projektas Gultskra Artikler, rugsėjį Type Records debiutuosiantis Ryan Teague bei kiti pateisina viltis. Tiesa, prisipažinsiu, turinio tikėjausi šiek tiek kitokio – na daugiau instrumental/idm, tuo tarpų rinkinys nuo pradžios iki pabaigos „nugesintas“ dark ambientas bei moderni instrumentinė klasika, kokią pastaruoju metu dažnai tenka girdėti Type Records kompanijos išleistuose leidiniuose. Na, tai natūralu, nes beveik pusę atlikėjų priklauso būtent šiam britų leiblui.
Silva – tyli, lėta, netriukšmingas, kai kur bauginanti ar sukelianti šaltį. Nors kiekviena kompozicija ganėtinai panaši, jos turi vis skirtingą temą ir nuotaiką – tai spalvų bei nuotaikų kupina elektronika, kurioje girdim daug gyvų instrumentų bei randame vietos savai interpretacijai. Jai klausytis reikia laiko bei tinkamo momento – tai nėra muzika TIESIOG. Ją išgirsi tik susikoncentravęs bei įsigilinęs į garsus. Miasmah rinkinys neturėtų patikti visiems, nes tai subtili, rafinuota elektronika skirta šiek tiek išrankesniam klausytojui.
Praktiškai visų atlikėjų įrašus prieš tai esu girdėjęs taigi galiu pasakyti, kai kas aplenkė save (Marsen Jules), kai kas buvo silpnesni nei įprasta (Deaf Center), tačiau visuma skamba tikrai gerai ir nenuvalkiotai. Geriausios vietos: Marsen Jules – Rainy Days In Milan, Yasume – Wakare, Library Tapes – The Scartches On The Window In The Doors Of Each Cell, Julien Neto – Ninety Four, Greg Haines – The Tired Diary.
9/10
Ir, nors Silva buvo vienas įdomiausių bei tikrai didelių lūkesčių sukėlusių šių metų rinkinių, būrys Xhale draugų: Julien Neto, Deaf Center, Yasume, Marsen Jules, ruso Stud naujas projektas Gultskra Artikler, rugsėjį Type Records debiutuosiantis Ryan Teague bei kiti pateisina viltis. Tiesa, prisipažinsiu, turinio tikėjausi šiek tiek kitokio – na daugiau instrumental/idm, tuo tarpų rinkinys nuo pradžios iki pabaigos „nugesintas“ dark ambientas bei moderni instrumentinė klasika, kokią pastaruoju metu dažnai tenka girdėti Type Records kompanijos išleistuose leidiniuose. Na, tai natūralu, nes beveik pusę atlikėjų priklauso būtent šiam britų leiblui.
Silva – tyli, lėta, netriukšmingas, kai kur bauginanti ar sukelianti šaltį. Nors kiekviena kompozicija ganėtinai panaši, jos turi vis skirtingą temą ir nuotaiką – tai spalvų bei nuotaikų kupina elektronika, kurioje girdim daug gyvų instrumentų bei randame vietos savai interpretacijai. Jai klausytis reikia laiko bei tinkamo momento – tai nėra muzika TIESIOG. Ją išgirsi tik susikoncentravęs bei įsigilinęs į garsus. Miasmah rinkinys neturėtų patikti visiems, nes tai subtili, rafinuota elektronika skirta šiek tiek išrankesniam klausytojui.
Praktiškai visų atlikėjų įrašus prieš tai esu girdėjęs taigi galiu pasakyti, kai kas aplenkė save (Marsen Jules), kai kas buvo silpnesni nei įprasta (Deaf Center), tačiau visuma skamba tikrai gerai ir nenuvalkiotai. Geriausios vietos: Marsen Jules – Rainy Days In Milan, Yasume – Wakare, Library Tapes – The Scartches On The Window In The Doors Of Each Cell, Julien Neto – Ninety Four, Greg Haines – The Tired Diary.
9/10